William Stein , SAGE (http://sagemath.org) pagrindinio kūrėjo "Odisėja" į FOSS pasaulį -- vertas dėmesio skaitinukas (Mathematical Software and Me: A Very Personal Recollection).:)
Kaip žmogus natūraliai perėjo (pradėjo kurti) prie laisvų programų, nes uždaro kodo tiesiog stabdė jo profesinius siekius (Beveik kaip Stallman'as, tik mažiau ideologijos, daugiau praktiškumo :).
2009 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis
2009 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienis
Laisvos programinės įrangos paktas Europos parlamentui
Laisvas programas palaikančių europarlamentarų yra visose EP partijose -- iš viso 34 asmenys
Propaguoti laisvųjų programų reikalus EP yra įkurta speciali iniciatyva. Prie jos prisijungti nepakenktų ir LT. Galima bent jau platinti banerius.
Propaguoti laisvųjų programų reikalus EP yra įkurta speciali iniciatyva. Prie jos prisijungti nepakenktų ir LT. Galima bent jau platinti banerius.
2009 m. birželio 3 d., trečiadienis
digitalopen.org
Laabai teisinga iniciatyva, skatinanti darnią plėtrą, laisvas technologijas, bendruomenes ir inovacijas :)
Jaunimas iki 17 metų gali siūlyti savo idėjas/projektus. Viena iš kategorijų "Open-Code".
Jaunimas iki 17 metų gali siūlyti savo idėjas/projektus. Viena iš kategorijų "Open-Code".
2009 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis
Italijos statistikos institutas: atviras kodas skatina bendradarbiavimą (statistinio paketo "R" pvz)
žr čia.
be kita
ko, jie šaunuoliai, nes naudoja ir remia galingą statistikos paketą R (nors www dizainas tai praitu šimtmečiu kvepia..:). Tarp kitko ir GUI pas R toks ne itin modernus, bet yra projektas
RKWard , kuris su QT daro paprastą eiliniam studentui naudoti GUI.
Yra ir grynai windowsinis GUI "Statistik Labor".
Tarp kitko R turi savo R-forge.
tuo pačiu aptikau dalykišką R pristatymą statistikos pradžiamoksliui.
be kita
ko, jie šaunuoliai, nes naudoja ir remia galingą statistikos paketą R (nors www dizainas tai praitu šimtmečiu kvepia..:). Tarp kitko ir GUI pas R toks ne itin modernus, bet yra projektas
RKWard , kuris su QT daro paprastą eiliniam studentui naudoti GUI.
Yra ir grynai windowsinis GUI "Statistik Labor".
Tarp kitko R turi savo R-forge.
tuo pačiu aptikau dalykišką R pristatymą statistikos pradžiamoksliui.
Pereiti prie laisvų programų
Šviežias straipsniukas, kad į darbo vietas migruoti į Linux ne taip jau baisu. Nors Europos komisija mano, kad jai tai pinigų nesutaupytų.
Dar šiek tiek Linux naudojimo valstybiniame sektoriuje pavyzdžių, nors man atrodo, jų galėtų būt ir daugiau.
Dar šiek tiek Linux naudojimo valstybiniame sektoriuje pavyzdžių, nors man atrodo, jų galėtų būt ir daugiau.
2009 m. gegužės 9 d., šeštadienis
OLPC kuriamas strateginis žaidimas FoodForce II
Štai pasirodė FoodForceII beta, parašyta su pygame.
Žaidimo idėja yra ale Civ/Col/Settlers ar SimCity, bet orientuojamasi į savo gyvenvietės vystymą (ir nėra užuominų kariaut su kaimynais ;)
Pirmoji FoodForce versija buvo sukurta vienai Jungtinių tautų programai (bet ne uždaro kodo), o OLPC chebra perdaro kaip AK :)
Žaidimo idėja yra ale Civ/Col/Settlers ar SimCity, bet orientuojamasi į savo gyvenvietės vystymą (ir nėra užuominų kariaut su kaimynais ;)
Pirmoji FoodForce versija buvo sukurta vienai Jungtinių tautų programai (bet ne uždaro kodo), o OLPC chebra perdaro kaip AK :)
2009 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis
Ulteo (Open Virtual Desktop) 1.0
Įdomus projektėlis, kuris, kaip suprantu, sukryžmino autentifikaciją per LDAP/M$AD
su programų (nix ir M$) naudojimu per VNC.
Ir tiesiog iš naršyklės leidžia viename darbastalyje naudoti ir Linux ir M$ programas (o failus saugoti Linux File Server'yje). Galite žvilgtelt brošiūrą.
su programų (nix ir M$) naudojimu per VNC.
Ir tiesiog iš naršyklės leidžia viename darbastalyje naudoti ir Linux ir M$ programas (o failus saugoti Linux File Server'yje). Galite žvilgtelt brošiūrą.
2009 m. kovo 10 d., antradienis
Kodėl Linux geriau -- vaizdus+išsamus paaiškinimas :)
Nuoroda whylinuxisbetter.net visai tiktų pagrindiniame AKL puslapyje ;)
+ šiek tiek į temą straipsnis, kodėl AK geriau krizės laikotariu :D
ps.: reiktų ten ir mokslui.akl.lt paminėti...
+ šiek tiek į temą straipsnis, kodėl AK geriau krizės laikotariu :D
ps.: reiktų ten ir mokslui.akl.lt paminėti...
2009 m. kovo 1 d., sekmadienis
Laisvas lietuviško teksto OCR
Užplaukė idėja pasidomėti >subj> perspektyvomis:
išvados:
1) Tesseract lit
2) CuneIform
toliau persiunčiu Donato ats su smulkmenom:
2009/3/1 Donatas G.:
> šiuo metu tai visiškai neturiu motyvacijos, tiesą sakant, tobulinti
> tesseract... Bet jei kas nors to imtųsi, tikrai neprieštaraučiau, gali
> ir visą projektą iš manęs perimti :)
>
> tesseract lit nėra idealus, ir ko gero šiek tiek tikslumo dar būtų
> galima pasiekti, tačiau tai kas padaryta iki šiol yra 70% rezultato su
> 30% pastangų, o laukia likę 30% rezultato su 70% pastangų. Nevilioja :)
>
> Gan prastai yra su kabučių ir kt. panašių simbolių atpažinimu, bet tai
> yra paties tesseract ydos, tad ne ką čia tepataisysi. Kol jie patys
> kitos versijos neišleis – bet jie ties tuo lyg ir dirbo prieš pusmetį.
>
> Tobulinimas įmanomas dviem kryptim, kas link lietuviško teksto atpažinimo:
>
> 1. Reikia daugiau tekstų, kuriais atliekamas apmokymas. Tas apmokymas
> yra labai daug kruopštumo reikalaujantis darbas, nes padarysi vieną
> klaidą - subalamutinsi programą, ir viso e sėkmingai virs c. :) Man
> atrodo, aš sukūriau apmokymo failų tik kokį trečdalį to, ką galima
> panaudoti, ir teksto variantų ten tik keli (skirtingais šriftais ir
> pan). ne idealu, bet tobulindamas vis užsiraudavau ant situacijos, kad
> papildomas apmokymo failas ne pagerina bandomojo teksto nuskaitymą, bet
> jį pablogina. Ir tada ieškai priežasties toje raidžių krūvoje: ar
> apmokomojo teksto paveikslėlio kokybė prasta, ar įvėlei kokią nors
> klaidą, ar tiesiog tesseract šriftas anas nepatiko :)
>
> 2. Dažniausiai pasikartojančių žodžių sąrašo tobulinimas. Nežinia ar čia
> ką galima padaryti... Gavau iš VDU kompiuterinės lingvistikos centro
> tekstyno dažniausiai pasikartojančius 300000 žodžių. Tačiau mano
> bandymai neleidžia teigti, kad to tekstyno naudojimas duoda optimalius
> rezultatus; kartais ima ir geriau padeda žodžių sąrašas iš tekstyno,
> kurį pats per kokią valandą sumečiau iš internetinių straipsnių
> kratinio. Arba, geriau suveikia tekstynas, naudojantis tik 100000
> žodžių. Čia ko gero būtų naudinga atlikti daugiau testų.
>
> Tai vat tokios tokelės. Pats nelabai noriu prie tesseract grįžti.
>
> Be to yra dar toks projektas cuneiform, kuris ir šiaip atpažįsta
> lietuviškus simbolius ir net formatavimą atpažįsta, tekstą saugo html
> arba rtf formatais. Jis gal net būtų vertesnis dėmesio, tik kad ten nėra
> jokio treniravimo, kalbos atpažinimas yra programuojamas dalykas
> (nepasakysiu kokiu principu).
>
> Kiek bandžiau, lietuviško teksto nuskaitymo kokybė cuneiform'e panaši,
> kaip tesseract.
>
> Beje, būtų visai malonu apsilankyti kokiame nors Ubuntu.lt renginyje,
> gal ten ir KDE vartotojų būna? :)
>
> Donatas
>
>
> Jurgis Pralgauskis rašė:
>> Sveikas,
>>
>> gal prie progos galima būtų patobulinti lietuviškąjį tesseract?
>> kaip supratau jis dar nėra idealus...
>>
>> gal net padaryti online texto atpažinimą? -- tuo pačiu būtų galima
>> gaut pavyzdžių teksto atpažinimui.. ir gal automatizuoti training'ą
>> nes šiaip trainingo procesas ten atrodo chitras, ne eiliniam piliečiui
>> suprasti ...
išvados:
1) Tesseract lit
2) CuneIform
toliau persiunčiu Donato ats su smulkmenom:
2009/3/1 Donatas G.:
> šiuo metu tai visiškai neturiu motyvacijos, tiesą sakant, tobulinti
> tesseract... Bet jei kas nors to imtųsi, tikrai neprieštaraučiau, gali
> ir visą projektą iš manęs perimti :)
>
> tesseract lit nėra idealus, ir ko gero šiek tiek tikslumo dar būtų
> galima pasiekti, tačiau tai kas padaryta iki šiol yra 70% rezultato su
> 30% pastangų, o laukia likę 30% rezultato su 70% pastangų. Nevilioja :)
>
> Gan prastai yra su kabučių ir kt. panašių simbolių atpažinimu, bet tai
> yra paties tesseract ydos, tad ne ką čia tepataisysi. Kol jie patys
> kitos versijos neišleis – bet jie ties tuo lyg ir dirbo prieš pusmetį.
>
> Tobulinimas įmanomas dviem kryptim, kas link lietuviško teksto atpažinimo:
>
> 1. Reikia daugiau tekstų, kuriais atliekamas apmokymas. Tas apmokymas
> yra labai daug kruopštumo reikalaujantis darbas, nes padarysi vieną
> klaidą - subalamutinsi programą, ir viso e sėkmingai virs c. :) Man
> atrodo, aš sukūriau apmokymo failų tik kokį trečdalį to, ką galima
> panaudoti, ir teksto variantų ten tik keli (skirtingais šriftais ir
> pan). ne idealu, bet tobulindamas vis užsiraudavau ant situacijos, kad
> papildomas apmokymo failas ne pagerina bandomojo teksto nuskaitymą, bet
> jį pablogina. Ir tada ieškai priežasties toje raidžių krūvoje: ar
> apmokomojo teksto paveikslėlio kokybė prasta, ar įvėlei kokią nors
> klaidą, ar tiesiog tesseract šriftas anas nepatiko :)
>
> 2. Dažniausiai pasikartojančių žodžių sąrašo tobulinimas. Nežinia ar čia
> ką galima padaryti... Gavau iš VDU kompiuterinės lingvistikos centro
> tekstyno dažniausiai pasikartojančius 300000 žodžių. Tačiau mano
> bandymai neleidžia teigti, kad to tekstyno naudojimas duoda optimalius
> rezultatus; kartais ima ir geriau padeda žodžių sąrašas iš tekstyno,
> kurį pats per kokią valandą sumečiau iš internetinių straipsnių
> kratinio. Arba, geriau suveikia tekstynas, naudojantis tik 100000
> žodžių. Čia ko gero būtų naudinga atlikti daugiau testų.
>
> Tai vat tokios tokelės. Pats nelabai noriu prie tesseract grįžti.
>
> Be to yra dar toks projektas cuneiform, kuris ir šiaip atpažįsta
> lietuviškus simbolius ir net formatavimą atpažįsta, tekstą saugo html
> arba rtf formatais. Jis gal net būtų vertesnis dėmesio, tik kad ten nėra
> jokio treniravimo, kalbos atpažinimas yra programuojamas dalykas
> (nepasakysiu kokiu principu).
>
> Kiek bandžiau, lietuviško teksto nuskaitymo kokybė cuneiform'e panaši,
> kaip tesseract.
>
> Beje, būtų visai malonu apsilankyti kokiame nors Ubuntu.lt renginyje,
> gal ten ir KDE vartotojų būna? :)
>
> Donatas
>
>
> Jurgis Pralgauskis rašė:
>> Sveikas,
>>
>> gal prie progos galima būtų patobulinti lietuviškąjį tesseract?
>> kaip supratau jis dar nėra idealus...
>>
>> gal net padaryti online texto atpažinimą? -- tuo pačiu būtų galima
>> gaut pavyzdžių teksto atpažinimui.. ir gal automatizuoti training'ą
>> nes šiaip trainingo procesas ten atrodo chitras, ne eiliniam piliečiui
>> suprasti ...
2009 m. vasario 27 d., penktadienis
Open Street Map
Tiesiog geras daiktas openstreetmap.org
Copy/paste:
OpenStreetMap is a free editable map of the whole world. It is made by people like you.
OpenStreetMap allows you to view, edit and use geographical data in a collaborative way from anywhere on Earth.
Jį ir Google paremia :)
ps.: atrodo, Google dar vieną gerą dalyką padarė Išlaisvino KML.
Copy/paste:
OpenStreetMap is a free editable map of the whole world. It is made by people like you.
OpenStreetMap allows you to view, edit and use geographical data in a collaborative way from anywhere on Earth.
Jį ir Google paremia :)
ps.: atrodo, Google dar vieną gerą dalyką padarė Išlaisvino KML.
2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis
2009 m. sausio 29 d., ketvirtadienis
Kodėl laisvųjų programų naudotojo sąsaja kartais užknisa
nuorodą mestelėjo OOo User Experience konferencijoje:
gal kai kas ir savaime aišku, bet šiaip straipsnelis šlifuojamas jau kelis metus ;)
gal kai kas ir savaime aišku, bet šiaip straipsnelis šlifuojamas jau kelis metus ;)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)